Dėkoju, teisingumo ministre, už siūlomą pagalbą padėti rengti įstatymo projektus. Tačiau kol kas mes ir be Jūsų pagalbos puikiai susitvarkome. Pirmiausia norėčiau priminti, kad mano teiktas Konstitucijos įstatymo pakeitimo projektas, kuris siūlo įteisinti teismo tarėjų institutą teismuose, rengtas jau keletą metų, o praėjusių metų birželį ir registruotas. Atkreipiu dėmesį, jog tai buvo padaryta gerokai anksčiau nei Vyriausybė pritarė Jūsų ministerijos rengtai koncepcijai, kuri bus tik dabar teikiama svarstyti Seimui. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog Jūs ateinate tik su koncepcija, o mes jau su konkrečiu pasiūlymu.
Nesigirsiu, bet mano Konstitucijos pakeitimo projektui dėl tarėjų instituto Seimas po pateikimo jau pritarė. O per visus projekto rengimo metus aš ir mano komanda atidžiai ir išsamiai išanalizavome užsienio bei Lietuvos praktiką šiuo klausimu. Taigi priešingai nei Jūs sakote, projektą ruošėme atsakingai. Be to, aš siūlau konstituciniu lygmeniu įteisinti tarėjų institutą, o koks modelis bus pasirinktas ir kaip jis bus inkorporuotas į teisinę sistemą, jau tolimesnės diskusijos. Juk vienintelis mūsų tikslas yra padidinti žmonių pasitikėjimą teismais, kuris jau daugelį metų išlieka viena opiausių valstybės problemų.
Dar šį mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad teismais pasitiki tik 28,6 proc. Lietuvos gyventojų. Žmonės mano, jog teismai yra per daug uždari, jų sprendimai ne visuomet visuomenei suprantami, neobjektyvūs (kas turbūt suprantama, nes dažniausiai bent viena teisiniame ginče dalyvavusi pusė nebus patenkinta priimtu sprendimu). Be to, žmonėms trūksta ir daugiau informacijos apie teismų veiklos viešumą. Tokia visuomenės nuomonė nedžiugina, nes nešališka institucija, kuri vykdo teisingumą, kaip tik ir turėtų būti ta organizacija, kuri turi kelti didžiausią visuomenės pasitikėjimą.
Todėl būtinos permainos. Viena jų – Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinti visuomenės atstovų arba, kitaip tariant, teismo tarėjų institutą. Reikia visuomenę įtraukti į teisminių ginčų sprendimo procesą bei suteikti jai sprendžiamąjį balsą. Tikiuosi, kad Parlamentas po svarstymų tam pritars, nes tarėjai Lietuvoje nėra naujovė. Šis institutas konstituciniu lygmeniu jau buvo įtvirtintas šalies įstatymuose, tačiau nuo 1995 m. tarėjai panaikinti ir negrąžinti iki šiol.
Kas būtų teismo tarėju? Žmogus, nebūtinai turintis teisinį išsilavinimą, tačiau lygus teisėjui, prie bylų nagrinėjimo prisidedantis gyvenimiška patirtimi. Esu įsitikinęs, kad tokių tarėjų atsiradimas teismuose tikrai padarytų šią instituciją skaidresnę ir atviresnę, o taip pat suteiktume galimybę visuomenei dalyvauti įgyvendinant teisingumą. Manau, jog dažnu atveju nagrinėjamose teismo bylose reikalinga gyvenimiška patirtis. Tad tarėjai ir galėtų būti tie žmonės „iš šono“, kurie matytų problemą kitokiu, gyvenimišku kampu.
Žinoma, kritikai klausia, kaip mes žmones be tam reikalingo išsilavinimo prileisime prie svarbių bylų? Atsakau – tarėjams būtų atsakingai parinktos tik tam tikros kategorijos bylos:
nepilnamečių, darbo, civilinių bei korupcijos bylos. Juk įvairių bylų nagrinėjime reikalingos ne vien teisinės, bet ir kitos specifinės žinios. Tad tarėjų instituto atsiradimas į teismų praktiką įneštų daugiau profesionalumo ir bešališkumo. Be to, tarėjai būtų papildoma apsauga nuo galimo teismų piktnaudžiavimo, o teismų sistema taptų demokratiškesne.
Kai mes kalbame apie tokias svarbias bylas, kur yra nulemiamas žmogaus likimas, kai yra sprendžiama dėl jo laisvės suvaržymo, visuomenės atstovai teismuose galėtų būti tam tikra apsauga nuo vienašališkų sprendimų. Esu įsitikinęs, kad tokiose nagrinėjamose teismų bylose sprendimai negali būti priimami vieno žmogaus.
Ir mes nebūtume išradėjai. Nemažai užsienio valstybių vienokia ar kitokia forma jau seniai yra įteisinusios visuomenės dalyvavimą teisingumo vykdyme. 1 teisėjas ir 2 tarėjai yra įprastinė pirmosios instancijos teismo sudėtis Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijoje įprastinė sudėtis yra 1 teisėjas ir 3 tarėjai. Taip kad ne vienoje valstybėje tarėjų skaičius gerokai viršija net teisėjų skaičių. Tarėjų dalyvavimas teismų darbe didina žmonių pasitikėjimą šia institucija, o ir teismai tampa atviresni, nes tarėjai padeda išvengti uždaros ir biurokratiškos teisėjų kastos susiformavimo.
Mano siūlomo įstatymo projekte numatoma, jog teismo tarėjai būtų skiriami savivaldybės tarybų ketveriems metams, bet ne ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. Jais galėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvoje gyvenantys užsienio piliečiai. Juk mes leidžiame užsienio pilietybę turintiems žmonėms būti savivaldybių tarybų nariais, tai kodėl, teisingumo ministre, mes turėtume užsieniečius diskriminuoti šioje srityje?
Tai nejau, ministre, Jūs norite monopolizuoti įstatymo projektų rengimą? Negi tik Jūsų nuomonė yra svarbiausia? Juk abu sutariame, kad tai labai svarbus klausimas, tad teikti tik vieną projektą dėl tarėjų instituto, yra mažų mažiausiai neatsakinga.
Taigi kviečiu ir Jus, ministre, ir visus kitus daugiau diskutuoti apie tarėjus. Turime suvienyti profesionalus ir neprofesionalus bendram kilniam siekiui – teisingumo įgyvendinimui.
Artūras Paulauskas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Partija