Tapk nariu 1 proc. Pirkimai
Darbo partija
Europarlamentaro žvilgsniu iš Strasbūro į Lietuvą  2012 gegužės 17

 

Kukliame europaralamentaro Viktoro Uspaskich kabinete Starsbūro Europos Parlamento rūmuose – du darbo stalai parlamentarui ir jo padėjėjai bei trys kėdės. Už lango nematyti jaukaus prancūziško miesto peizažo – tik vidinis kiemas su techninėmis konstrukcijomis. Tačiau tai, pasak europarlamentaro, jam nėra kliūtis susikaupti.

 

V. Uspaskich atvirai pripažino, kad vieno asmens vaidmuo milžiniškoje Europos Sąjungos struktūroje nėra labai svarbus.

 

– Trečius metus dirbate Europos Parlamente. Ką tie metai davė Jums kaip politikui?

– Daug davė: pažinčių, informacijos, supratimo apie Europos politiką. Supratau, kad šioje struktūroje nuo Lietuvos, jos Prezidentės ir dvylikos europarlamentarų praktiškai niekas nepriklauso.

 

– O nuo ko priklauso čia priimami sprendimai? Svarbu tai žinoti, nes Europos Parlamento sprendimai daro įtaką ir gyvenimui Lietuvoje.

– Lietuvos piliečių gyvenimas 90 procentų priklauso nuo pačių lietuvių, šalies valdžios. 

 

Dėl gyvenimo šalyje atsakinga nacionalinė Vyriausybė, gyventojai. Ką jie išsirenka, tai ir turi.

 

– Ar nuo europarlamentarų aktyvumo, įtakingumo bent kiek priklauso pokyčiai savoje valstybėje?

– Ne. Europos Parlamente yra 736 nariai. Dvylikos lietuvių balsas čia nieko nereiškia.

 

Priklausau trečiai pagal dydį europarlamentarų grupei, bet ir ji neturi čia įtakos.

 

Negalime išreikalauti, kad Lietuva gautų didesnę paramą, negalime išreikalauti papildomų pinigų mūsų žemdirbiams.

 

Maža to, čia daug veidmainystės. Viena kalba, kita daro, trečiaip balsuoja, o ką galvoja – niekas nežino. 

 

Europos Parlamentas dažnai kišasi į trečiųjų šalių vidaus reikalus, pamokslauja joms, moko tokių dalykų, kurių pas save neišsprendžia. 

 

Mūsų parlamentarai inicijuoja rezoliucijas, smerkiančias Baltarusiją, Rusiją, bet tam reikia turėti moralinę teisę! Pirmiausia savo kiemą reikėtų susitvarkyti, tik po to auklėti kitus.

 

Kalbu labai atvirai, mažai kas gali taip, nes tiesos Lietuvoje niekam nereikia.

 

– Išgirdę Jūsų nuomonę tautiečiai gali pagalvoti, kad nereikia mums jokių atstovų, tik duokit pinigų iš Europos Sąjungos...

– Čia, Europarlamente, gauname daug informacijos iš pirmų lūpų ir tai yra naudinga. Pats jos gaunu, perduodu Lietuvos žmonėms.

 

Jei Lietuvos žmonės neturės čia savo atstovų, niekam nebus geriau. 

 

Ne Lietuvos žmonės moka atlyginimus europarlamentarams, jie mokami iš bendro Sąjungos biudžeto. Neišrinks nieko – neturėsime jokios informacijos.

 

– Europos Sąjunga turi didžiulį biurokratinį aparatą, sudėtingą mechanizmą. Ar šios veikiančios struktūros leidžia Lietuvai ko nors pasimokyti: gal yra gerų pavyzdžių, gal atvirkščiai – kaip nereikia ko nors daryti?

– Galime pasimokyti, kaip valdyti informacinius srautus. Čia tai atliekama labai profesionaliai.

 

Nesu linkęs filtruoti gerų ir blogų pavyzdžių. Kas priimtina vienai šaliai, gali būti nepriimtina kitai.

 

– Kokiu parlamentaru laikote save – pasyviu ar aktyviu?

– Dirbu komitete, frakcijoje, plenariniuose posėdžiuose. Bet Europarlamentas priėmė sprendimą, kad aš turiu dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose teismo posėdžiuose, todėl komiteto posėdžius dažnai tenka praleisti. Jaučiuosi eliminuotas iš parlamento darbo. 

 

Gali daug minčių turėti, rašyti, bet verta suvokti, kad tas balsas nieko nelemia. Jei baigiantis kadencijai norėčiau pasirodyti, koks darbštus čia buvau, galėčiau priimti kelis padėjėjus, kiekvienas iš jų parašys kelias dešimtis prašymų, klausimų, pasisakymų. Tada mane laikytumėte aktyviu. O kas iš to?

 

– Skaudžiausia šiandienos Lietuvos problema – ekonominės krizės padariniai: sumažėjusios eilinių piliečių pajamos, brangstančios būtiniausios prekės ir paslaugos, dideli mokesčiai verslui. Ar negalime pasimokyti iš kitų Europos šalių, kaip pagaliau iš to išbristi?

– Ekonomika Europos Sąjungoje veikia prastai. Greitai priimti teisingą sprendimą čia neįmanoma, nes struktūra nepaslanki.

 

Čia reikia išklausyti 27 šalių atstovus. Yra sprendimų, kuriems kas nors gali taikyti veto, visai užblokuoti priėmimą.

 

Lietuva nesugeba išnaudoti vidinių resursų, tai ko gali reikalauti iš Europos?

 

Ne kartą esu kalbėjęs apie tai, kad mes turėjome galimybę gerokai pigiau skolintis iš tarptautinių finansinių institucijų, bet to nepadarėme, turime brangias paskolas. Latvijos įsiskolinimas daug didesnis, bet jie skolinosi keliskart pigiau ir dabar Latvijos vyriausybė skelbia, kad bus mažinamas PVM. Jie supranta, kad reikia savo produkciją, visą ekonomiką daryti konkurencingesnę.

 

Kokią valdžią išsirinkome, tokią ir turime. Kartą, kitą galima apsirikti, bet pas mus nuolat taip...

 

– Kokia Lietuva atrodo žiūrint iš Europos Sąjungos struktūrų?

– Tikros padėties apie Lietuvą Europoje niekas nežino. Kokią statistiką valdžia pristato, tokią ją ir mato. Bet iš Vilniaus pateikiami neteisingi skaičiai.

 

Valdžia aiškina, kad mūsų ekonomika jau auga. Bet tai netiesa. Niekur mes neaugame, tik skola vis didėja. Tik augančios skolos dėka rodikliai atrodo geresni. Statistika gražesnė, bet ne ekonomika. 

 

Minimalus atlyginimas pas mus vienas iš mažiausių,teisėsauga korumpuota, didžiulis nedarbas, o atvažiavę Lietuvos valdžios atstovai aiškina, kad viskas gerai. Ir jais tiki, nes tai oficiali informacija.

 

Dabartinės Lietuvos valdžios veiklos rezultatas – 14 procentų ekonomikos smukimas. O viešai deklaruojami 5 procentai augimo.

 

2008 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 112 milijardų litų, dabar – 105 milijadrai. Į BVP įskaičiuojami skolinti pinigai. 2008 metais skolinomės vieną milijardą litų, dabar – septyniais milijardais daugiau. Atėmus paskolintus pinigus BVP belieka 98 milijardai. Pernai gavome trimis milijardais litų daugiau Europos Sąjungos paramos. Lieka 95 mlrd. Į emigraciją išstumti šimtai tūkstančių gyventojų, iš jų kasmet ateina dar 5 milijardai litų. Visa tai suskaičiavus lieka minus 14 procentų. 

 

– Šiuo metu jau svarstomas 2014– 2020 metų Europos Sąjungos biudžetas. Kokių minčių jis sukelia?

– Galiu tik apgailestauti, kad parama Lietuvai sumažinta maždaug milijardu litų. Mūsų žemdirbiams tiesioginės išmokos kaip buvo, taip ir liks vienos iš mažiausių visoje Sąjungoje. Pavyzdžiui, Lenkija savo ūkininkams mokės po 240 eurų už hektarą, Lietuva – 140 eurų. Yra šalių, kurios ir 400 eurų mokės.

 

Irma Bajorūnė

 

www.darbopartija.lt
Darbo partija
Ankštoji 3, Vilnius
įm. kodas 303189064
Tel. (8 5) 210 71 52
Faksas (8 5) 210 71 53
El. paštas: info@darbopartija.lt