www.elta.lt

Ūkio ministerija teigia pirmą kartą suskaičiavusi, kiek ir kokio komercinio turto valdo valstybė. Ministerijos specialistų teigimu, tai yra pirmasis žingsnis šio turto efektyvesnio valdymo link.

Pasak jų, jei valstybės turtas būtų valdomas pagal švediškus standartus, iš valstybės įmonių dividendų forma būtų galima surinkti ne apie 30 mln. litų, kaip pernai, o iki 1,5 mlrd. litų.

Ūkio ministerijos parengta Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinė apžvalga parodė, kad apie 300 įmonių, kurias valdo ar jų valdyme dalyvauja valstybė, turi komercinio turto, kurio rinkos vertė siekia 17,3 mlrd. litų.

Ūkio viceministras Rimantas Žylius sako, kad Vyriausybė, suskaičiavusi valstybės komercinį turtą, parengs ir šio turto valdymo strategiją. Tai žadama padaryti iki rugsėjo mėnesio.

Tuo tarpu skeptikai abejoja, ar Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinė apžvalga ir rengiamos strategijos duos kokios nors apčiuopiamos naudos.

Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos narė Loreta Graužinienė aiškina, kad valstybės turto valdymas ir taip yra reglamentuojamas įstatymais, valstybės įmonės teikia informaciją, todėl jai keista, kaip iki šiol Ūkio ministerija nematė, kiek ir kokio turto turi valstybė ir kaip jis yra valdomas.

"Mūsų teisinėje bazėje labai aiškiai pasakyta, kaip vyksta tas valdymas ir kiek valstybė turi tam įtakos. Man labai keista, kad po 20 metų Ūkio ministerija padaro atradimą ir suskaičiuoja valstybės komercinį turtą. Tarsi 20 metų niekas nesidomėjo, kaip tas turtas valdomas", - ketvirtadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje diskusijoje "Kiek Lietuvos valstybė turi turto?" kalbėjo L. Graužinienė.

Pasak jos, valstybė visą dėmesį turėtų sutekti į efektyvesnį turto valdymą, o ne skaičiuoti tai, kas jau seniai turi būti žinoma.

Ūkio viceministras R. Žylius teigė, kad Vyriausybė ne tik suskaičiavo valstybės komercinį turtą, bet ir patvirtino Skaidrumo gaires, kurių turės laikytis valstybės įmonės.

Patvirtindama šias gaires Vyriausybė įpareigojo visas valstybės valdomas įmones privalomai rengti metines ir tarpines (3, 6, 9 ir 12 mėnesių) finansines ataskaitas.

Taip pat jos turės viešai skelbti įmonės tikslus ir užduotis, finansinius ir kitus veiklos rezultatus, esamą darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondą, valstybės valdomos įmonės vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinę algą, finansiniais metais įvykdytus, vykdomus ir planuojamus pirkimus bei investicijas. Be to, išplečiamas įmonių metinio pranešimo turinys, taip pat siūloma papildomai rengti 6 mėnesių tarpinį pranešimą (veiklos ataskaitą).

Tikimasi, kad tai padidins valstybės valdomų įmonių atsakingumą Lietuvos mokesčių mokėtojams, pagerins investuotojų pasitikėjimą jomis ir pritrauks vietos ir užsienio investicijas.

"Vyriausybė turi galimybę ir padarys, kad tos gairės būtų taikomos. Reikalavimai nustatyti dar griežtesni nei biržoje kotiruojamoms bendrovėms", - tikino R. Žylius.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs ūkio ministras Julius Veselka sako, kad Vyriausybė gerai padarė, suskaičiuodama valstybės komercinį turtą. J. Veselkos teigimu, jis pats būdamas ministru to padaryti negalėjo, nes tuometėje Vyriausybėje turėjo per mažai galių.

Tačiau J. Veselka abejoja, kad Vyriausybei pavyks pasiekti norimus 1,5 mlrd. litų dividendų, net jei valstybės turtas bus valdomas pagal Švedijoje, kurioje toks turtas valdomas bene efektyviausiai, pavyzdį.

"Kyla mintis, kad švedai pelningiausių savo įmonių nepardavė. O Lietuvoje įvyko atvirkščiai. Pelningiausias įmones pardavėme, o pasilikome šlamštą. Aš labai abejoju, kad jums pasiseks iš to šlamšto ištraukti didelius pelnus ir dividendus.

Bet pats darbas, kad atskyrėte tą dalį kapitalo, kuris kuria nuolatinę pridėtinę vertę, yra neblogas", - kalbėjo Seimo narys.

J. Veselka abejoja ir tuo, jog kokios nors naudos duos ir tai, kad valstybės įmonės turės teikti daugiau ataskaitų ir informacijos. Pasak jo, reikia ne ataskaitų, o rezultato.

"Tada kam žiūrėti futbolo varžybas? Juk galima pasižiūrėti tik į rezultatą", - atsikirto R. Žylius.

Ūkio viceministro teigimu, reikia atsikratyti komplekso, kad valstybė negali būti gera turto valdytoja.

"Kelias viską parduoti su mintimi, kad valstybė negali gerai valdyti, yra neteisingas. Valstybė gali būti gera savininkė, tiesiog ji turi stengtis", - teigė R. Žylius.