Nuveikti darbai 11 kadencijos Seime

Darbo partijos programos nuostatų įgyvendinimas 2008–2012 m. kadencijos Seime

Darbo partija žadėjo: Įstatymiškai sureguliuoti gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų ekonominius santykius.
Darbo partija padarė: Darbiečiai palaikė Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimus ir papildymus. Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino tvarką, kaip žemės ūkio produkcijos pirkėjai turės informuoti mokesčių administratorių apie atsiskaitymus arba įsiskolinimus su šios produkcijos pardavėjais. Produkcijos pirkėjai turės pildyti naujos formos pranešimą.
Informaciją teiks žemės ūkio produkcijos pirkėjai, t. y. perdirbamosios pramonės įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 6 mln. litų arba daugiau, bei prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 20 mln. litų arba daugiau.
Priimtas mažmeninės prekybos nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas. Šio įstatymo koncepcija buvo parengta Ūkio ministerijai vadovaujant Kęstučiui Daukšiui 2005 m.
Įstatyme nustatyta šimtatūkstantinėmis baudomis bausti mažmeninės prekybos tinklus, kurie ims iš tiekėjų įėjimo į prekybos tinklą, lentynos ir kitus nepagrįstus mokesčius.

Darbo partija žadėjo: Nustatyti, kad visos įmonės, kurios užima daugiau kaip 25 proc. šalies arba jos regiono rinkos yra dominuojančios, monopolinės.
Darbo partija padarė: Seime priimtas Konkurencijos įstatymo projektas, už kurį balsavo Darbo partijos frakcijos nariai. Nustatyta, kad mažmeninės prekybos įmonė laikoma dominuojanti rinkoje, jei užima daugiau nei 30 proc. šalies rinkos.

Darbo partija žadėjo: Didinti valstybinių garantijų limitus paskoloms, išduodamoms mažajam ir vidutiniam verslui.
Darbo partija padarė: 2009 m. spalio 7 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1262, kuris padidino Žemės ūkio paskolų garantijų fondui nustatomą valstybės garantijų limitą. Nustatyta, kad Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įsipareigojimai pagal garantijų sutartis vienu metu neturi būti didesni kaip 488 mln. litų. Anksčiau buvo nustatytas 438 mln. Lt limitas.

Darbo partija žadėjo: Tobulinti valstybinį kainų reguliavimą energetikos sektoriuje.
Darbo partija padarė: Priimtas pasiūlymas Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 43, 44 ir 48 straipsnių pakeitimams. Pasiūlyta neleisti elektros energetikos įmonėms pačioms perkainoti turtą ir vertės padidėjimą įtraukti į elektros kainą. Šio pasiūlymo pagrindu buvo atitinkamai pataisytas ir priimtas Gamtinių dujų įstatymas. Šios pataisos leidžia kiekvienais metais sutaupyti gyventojams, naudojantiems elektrą ir dujas milijonus litų.

Darbo partija žadėjo: Skatinti eksportą, plėtoti tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą.
Darbo partija padarė: Darbiečiai palaikė Valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito draudimo įstatymo projektą. Sumažinama atsiskaitymų už eksportuotas prekes rizika. Prekinio kredito draudimas dalyvaujant valstybei. Valstybė iki 2010 m. pabaigos galės teikti paramą prekinio kredito draudimo srityje eksportuotojams, parduodantiems prekes ar paslaugas į ne rinkos rizikos šalis ir numato galimybę tam tikrose šalyse, esant tam tikroms sąlygoms, parduotiną (komercinę) riziką laikyti neparduotina (ne rinkos rizika).

Darbo partija žadėjo: Suformuoti subalansuotą mokesčių politiką, kad verslas būtų konkurencingas ES rinkoje.
Darbo partija padarė: 2010 m. kovo 18 d. priimtas Darbo partijos teiktas Seimo nutarimas „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ . Siūloma Vyriausybei parengti teisės aktus, nustatančius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kai valstybė ir savivaldybės turi skolų įmonėms. Vyriausybė turi parengti teisės aktus, suteikiančius teisę atleisti nuo delspinigių mokėjimo mokesčių mokėtojus, kuriems valstybė ar savivaldybės negrąžino skolų.

Darbo partija žadėjo: Taikyti mokesčių lengvatas ir valstybės paramą pradedantiesiems verslininkams.
Darbo partija padarė: 2010 m. kovo 30 d. Seimas priėmė Darbo partijos pateiktą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą. Įsigaliojo nuostata, kad nuo 2011 m. įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis negali būti mažesnis už apskaičiuojamą nuo vienos MMA (buvo 12 MMA).

Darbo partijos frakcija savo balsais parėmė:
Individualių įmonių įstatymą, kuriame nustatyta, kad bus galima steigti IĮ supaprastintu būdu pagal pavyzdinius nuostatus ir atsisakant notarinio tvirtinimo.

Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsnius. Įstatymo nuostatos numato atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių, jeigu jis įrodo, kad laiku neįvykdė mokestinės prievolės dėl valdžios sektoriaus subjektų įsiskolinimų.

Pelno mokesčio įstatymo pataisą. Įstatyme numatyta, kad 2009–2013 m. taikoma pelno mokesčio lengvata, leidžianti iki 50 proc. metams sumažinti apmokestinamą pelną, investuojantiems į esminį technologinį atnaujinimą (jeigu turtas reikalingas šio projekto vykdymui ir naudojamas ne trumpiau 3 metų).

Darbo partija žadėjo: Sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir dujoms.
Darbo partija padarė: Darbo partijos frakcija pateikė ir Seimas priėmė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. PVM tarifas šildymui ir dujoms būtų 9 proc., kai pradžioje buvo padidintas iki 21 proc.
Knygoms, vadovėliams ir vaistams patvirtintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas iki 2011 m. Sumažinta mokesčių našta knygų leidėjams. Gyventojams palengvinta komunalinių paslaugų mokesčių našta.

Darbo partija žadėjo: Pastoviai vykdyti viešojo sektoriaus veiklos priežiūrą ir auditą. Pagrindinį dėmesį skirti racionaliam lėšų naudojimui, atsisakant dubliuojančias funkcijas vykdančių institucijų ir padalinių.
Darbo partija padarė: Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė pateikė Seimo nutarimą „Atlikti kompleksinį viešojo sektoriaus veiklos auditą“, kuris yra įgyvendinamas nuolat. Valstybės kontrolė atlikusi veiklos auditą, siūlo Seimo Audito komitetui peržiūrėti atskirų institucijų finansų panaudojimą, funkcijas ir etatų mažinimą.

Darbo partija žadėjo: Palaikyti Valstybės finansų politikos stabilumą.
Darbo partija padarė: Darbo partijos frakcija pateikė Lito patikimumo įstatymo projektą. Buvo siūloma įstatymu įteisinti, kad Seimas galėtų dalyvauti svarstant ir patvirtinant nepaprastų aplinkybių buvimą šalyje, „kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą“. Nors Vyriausybė ir Lietuvos Bankas tam nepritarė, tačiau privertė didesnį dėmesį skirti Komercinių bankų veiklos analizei ir visuomenės informavimui.

Darbo partija žadėjo: Vidutinę pensiją padidinti nuo 830 iki 1500 litų per mėnesį.
Darbo partija padarė: Parengtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma kiekvienais metais tvirtinant Sodros biudžetą, įstatyme nustatyti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Dabar šie dydžiai nustatomi Vyriausybės nutarimais.

Darbo partija padarė: Parengtas Pensijų garantijų įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti vidutinių pensijų augimo garantijas, jų dydžius susiejant su šalies vidutinio darbo užmokesčio augimu. Projekte siūloma nustatyti, kad vidutinė Valstybinio socialinio draudimo pensija, (kurią skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), turi būti ne mažesnė kaip 55 proc. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės paskelbto praeito ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Darbo partija žadėjo: Padidinti jau pirmame etape neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 320 iki 800 Lt per mėnesį.
Darbo partija padarė: Nuo 2009 m. asmenims, kurių pajamos neviršija 800 litų, taikomas 470 litų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kurių pajamos viršija 800 litų per mėnesį NPD proporcingai mažėja ir nuo 3150 litų NPD nebetaikomas. Asmenims, auginantiems vaikus taikomas papildomas NPD. Už pirmąjį vaiką NPD didinamas 100 litų, o už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką — 200 litų. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikomas NPD yra 800 litų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas NPD yra 600 Lt per mėnesį.

Darbo partija žadėjo: Didinti pašalpas šeimoms už kiekvieną auginamą vaiką. Padidinti 40 proc. išmoką gimus vaikui. Tėvui ir motinai, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, suteikti ne mažiau 5 darbo dienų papildomų kasmetinių apmokamų atostogų.
Darbo partija padarė: Gimus vaikui išmoka nuo 2009 sausio 1 d. padidinta nuo 1040 iki 1430 Lt, tai yra padidinimas sudaro 37,5 proc. Gimus dvynukams išmoka padvigubės. Kiekvienam įvaikintam vaikui taip pat bus mokama 1430 Lt išmoka. Parengtas įstatymo projektas, motinai ir tėvui, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 16 metų, suteikti 35 kalendorinių dienų kasmetines apmokamas atostogas. Galiojanti tvarka numato 28 kalendorinių dienų kasmetines atostogas.

Darbo partija žadėjo: Motinai (tėvui, jei vienas augina vaikus) auginančiai 1–2 vaikus, suteikti ne mažiau kaip 3 darbo dienas papildomų kasmetinių apmokamų atostogų.
Darbo partija padarė: Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m., suteikiama 35 kalendorinių dienų apmokamos atostogos.

Darbo partija padarė: Moterims, 6–7 mėn. nėštumo laikotarpiu, sutrumpinti 2–3 val. darbo dieną.
Darbo partija padarė: Parengtas įstatymo projektas, kuriame siūloma nėščioms moterims nuo 181 nėštumo dienos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios sutrumpinti darbo laiką dešimčia valandų per savaitę, mokant darbuotojai priklausantį vidutinį darbo užmokestį.

Darbo partija žadėjo: Trumpinti nuo 60 iki 58 m. amžių bei būtinąjį darbo stažą nuo 30 iki 27 m., skiriant senatvės pensiją motinoms, išauginusioms 3 ir daugiau vaikų.
Darbo partija padarė: Parengtas įstatymo projektas, motinoms, išauginusioms tris ir daugiau vaikų, sutrumpinti būtinąjį darbo stažą senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 27 metų. Taip pat parengtas įstatymo projektas, kuriame siūloma motinoms, išauginusioms tris ir daugiau vaikų, suteikti galimybę gauti senatvės pensiją sukakus 58 metų amžiaus. Šiuo metu moterys gali išeiti į pensiją sulaukusios 60 metų amžiaus.

Darbo partija žadėjo: Padidinti valstybės tarnautojams atlyginimus, didinant žemiausių pareiginių algų koeficientus.
Darbo partija padarė: 2008 m. valstybės tarnautojų žemiausi pareiginių algų koeficientai padidinti. (Pvz. žemiausias koeficientas 2,35 padidintas iki 3,0; koeficientas 2,55 padidintas iki 3.2; koeficientas 2,75 iki 3,4; koeficientas 2,95 iki 3,6; koeficientas 3,2 padidintas iki 3,8 ir t.t. Didinti žemiausi pareiginių algų koeficientai nuo 1 iki 10 kategorijos, kurių dydžiai yra nuo 2,35 iki 4,4.

Socialinė sritis

Darbo partija padarė: Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje ar šeimynoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu būtų skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu vaikui, globojamam, šeimoje, mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma papildyti, kad šeimos, prižiūrinčios neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Dabartiniu metu šeimoms, prižiūrinčios neįgalų asmenį, tokių lengvatų nenumatyta.

Darbo kodekso 166 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma papildyti, kad kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos vieniems prižiūrintiems neįgalų asmenį. Pagal galiojančią tvarką, vieniems prižiūrintiems neįgalų asmenį 35 dienų kasmetinės atostogos nenumatytos.

Darbo kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma slaugantiems neįgalų asmenį suteikti trisdešimties kalendorinių dienų neapmokamų atostogų. Šiuo metu slaugantiems neįgalų asmenį, 30 dienų neapmokamos atostogos nenumatytos.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kuriuo siūloma nustatyti, kad mokytojams, turintiems 30 metų mokinių ugdymo darbo stažą, per kurį buvo mokamos įstatymo nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, senatvės pensijos amžius yra 55 metai. Šiuo metu mokytojų pensinis amžius 60 metų.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kuriuo siūloma Nemokamų atostogų išleidimo atvejais turi būti į darbo stažą įskaitomas nemokamų atostogų iki 30 kalendorinių dienų per metus laikotarpis. Dabartiniu metu nemokamų atostogų laikotarpis į darbo stažą neįskaitomas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaityti nemokamų atostogų iki 30 kalendorinių dienų per metus laikotarpį.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma, kad nemokamų atostogų iki 30 kalendorinių dienų per metus išleidimo atvejais turi būti mokama ligos pašalpa. Pagal esamą tvarką, nemokamų atostogų laikotarpiu susirgus, ligos pašalpa nemokama.

Lietuvos banko įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos banko valdybos pirmininko atlyginimo dydį susieti su šalies darbuotojų vidutiniu darbo užmokesčiu. Nustatyti, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas lygus šešiems šalies darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčio dydžiams, skelbiamiems Statistikos departamento. Šiuo metu galiojančiame LR Lietuvos banko įstatyme nustatyta, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas lygus šešiems piniginio tarpininkavimo įstaigų tarnautojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo projektas. Šiuo projektu siekiama sudaryti palankias sąlygas ir padėti spręsti našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų apsirūpinimo gyvenamuoju būstu problemas. Įstatymo projektu siūloma, kad našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus, t.y. neturintys gyvenamojo būsto ar kito turto, būtų įrašomi į sąrašus socialinio būsto nuomai nuo 16 m., tai sudarys galimybę anksčiau gauti socialinį būstą. Šiuo metu teisė išsinuomoti socialinį būstą atsiranda įgijus visišką civilinį veiksnumą, t.y. sulaukus pilnametystės (18 m.), todėl net ir sudarius galimybę įtraukti minėtus asmenis į sąrašus socialinio būsto nuomai nuo 16 m., socialinis būstas galės būti išnuomotas tik sulaukus pilnametystės.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektas. Teikiamu įstatymo projektu siūloma praplėsti socialinės reabilitacijos sąvoką, tiksliau apibrėžti socialinės reabilitacijos tikslus, uždavinius, paslaugų teikimo organizavimą, finansavimo šaltinius, įteisinant galimybes šiame procese dalyvauti neįgaliųjų asociacijoms. Galiojantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nesuteikia galimybės neįgaliųjų asociacijoms aktyviau dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos procese.

Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo projektas. Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, pretenduoti į piniginę socialinę paramą gali tik žmogus, kuris dirba ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės. Tokiu būdu darbuotojas, dirbantis puse etato, negali pretenduoti į piniginę socialinę paramą. Ši įstatymo pataisa sudarytų galimybę asmenims, dirbantiems puse etato, gauti piniginę socialinę paramą.

Ūkininko ūkio įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Asmenims, norintiems ūkininkauti, būtina panaikinti bereikalingas biurokratines kliūtis, todėl siūloma, kad asmeniui, norinčiam įregistruoti Ūkininko ūkį registrų centre, nereikėtų pateikti Ūkininko pažymėjimo, patvirtinančio profesinį pasirengimą ūkininkauti.